Debesų kompiuterija – praktiškas, racionalus pasirinkimas smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurioms būtinas sistemų lankstumas, saugumas ir prieinamumas. Vis dėlto virtualūs serveriai kartais tebesulaukia nepagrįsto skeptiškumo. Viena iš priežasčių – paprasčiausia žinių stoka, neigiama išankstinė nuomonė. Iš tiesų galimybė laikyti ir naudoti duomenis neprisirišus prie konkretaus fizinio serverio gali padėti tiek kasdienes užduotis, tiek menkiau numatomus iššūkius įveikti patogiau ir greičiau. Pristatome kelis svarbiausius faktus, kuriuos derėtų žinoti prieš susidarant nuomonę apie funkcionaliąją debesų kompiuteriją.
„Cloud“ serveriai – ne tokie jau nauji, kaip gali atrodyti
Vis dar galime išgirsti, kad debesų kompiuterija yra kažkokia naujovė. Tačiau technologinių tokios paslaugos užuomazgų galime aptikti jau 1950–1960 metais, kai sukurtas laiko pasidalijimo principas. Jis, o vėliau ir pats internetas, leido tuo pačiu metu naudotis tais pačiais failais ar programomis daugybei naudotojų. Galimybė siųstis muziką, filmus, netgi susirašinėti žinutėmis – visa tai dabar taip pat galima laikyti debesų kompiuterijos atmainomis.
1970-aisiais paleistos pirmosios kompiuterinės sistemos, egzistuojančios ne, kaip buvo įprasta, keliuose skirtinguose, o viename įrenginyje. Taip atsirado daugybei naudotojų prieinama virtuali įranga.